Programavimo kalba PHP

Programavimo kalba PHP
sukūrė

PHP (PHP hypertext preprocessor) tai skriptinimo kalba (scripting language) kuri pačioje pradžioje buvo orentuota tik į iternetą, nors šiuo metu ją galima „drąsiai“ pavadinti programavimo kalba, kadangi su ja pilnai galima programuoti ne tik internetui (web’ui). Pavyzdžiui su php-gtk galima kurti pilnavertiškas cross platformines programas su GUI (graphical user interface), bei consolines programėles mail wrapperius ir t.t. PHP skriptai yra interpretuojami ir įvykdomi serverio pusėje.
Tai gana paprasta bet naudos iš to == nulis Pradžioje pagrindinis PHP privalumas prieš CGI buvo tai kad PHP skriptas galėjo būti lengvai įterpiamas į HTML kodą, kaip CGI reikėjo visą HTML outputint iš CGI skripto. Kuo toliau tuo rečiau HTML’as yra maišomas su HTML’u didesniuose projektuose, tam naudojami „Templait’ai“ (šablonai).

PHP istorija

Viskas prasidėjo 1994 metų rudenį, kai Rasmus Lerdorf’as nusprendė patobulinti savo Home-Page (asmeninį puslapį) ir parašyti asmeninį varikliuką kuris atlikinėtu paprasčiausius veiksmus. Šį varikliuką parengė 1995 metų pradžioje ir pavadino „Personal Home Page Tools“. Šie „tools’ai“ mokėjo ne itin daug, ir galimybės jo buvo tik pačios paprasčiausios, sudarė ją vos keletą makrosų. (Patį pirmajį Rasmus Lerdorf’o pranešimą į www konferenciją apie savo „Personal Home Page Tools“ 1995 metais. Galite paskaityti štai čia).
1995 metų viduryje atsirado antroji varikliuko versija kuri vadinosi PHP/FI version 2. FI – dėl vienos priežasties: tiesiog Rasmus’as padarė papildomą paketą kuris jau mokėjo interpretuoti formas (Form Interpretator). PHP/FI kompiliavosi į Apache Web serverį ir naudojo standartinį Apache API. PHP skriptai pasirodė spartesni serveryje nei CGI, nes nereikėjo kurti naujo process’o. Po truputi PHP pradėjo lygintis savo galimybėmis su Perl’u (populiariausia kalba CGI rašymui). Su laiku buvo pridėta ir daugelių duomenų bazių palaikymas (MySQL, Oracle ir t.t.), interfeisas GD bibliotekai (parašytas Rasmus’o ir iki šiol kuruojamas jo) leido dinamiškai kurti paveiksliukus. PHP/FI labai greitai pradėjo plisti.
1997 metų pabaigoje Zeev Suraski ir Andi Gutmans nusprendė perrašyti PHP varikliuką su tikslu ištaisyti daugelį klaidų bei pagreitinti PHP skriptų atlikimą serveryje. Po pusės metų, 1998..06 išėjo nauja versija kuri buvo pavadinta PHP3. NetCraft’o duomenimis PHP 1999 metais naudojosi jau 1 mljn. domenų.
1999 metų pabaigoje buvo vėlgi perrašytas PHP3 varikliukas (pavadinimu Zend Engine) ir išleista nauja versija PHP4. Skirtumai tarp šių versijų yra tikrai dideli, kartu su pagrindiniu PHP branduoliu atsirado daugybe extension’u ir jie vis dar nenusutojami tobulinti ir rašyti (Extension’u pvz: gd, xslt, sockets,imap, daugelių DB support’ai ir t.t. ir t.t.).


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *